Aprašymas

Kūrybinės industrijos (KI), ar, kalbant plačiau, kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI), pastaraisiais metais tapo greičiausiai augančia pasaulio ekonomika. Kūrybinės industrijos visame pasaulyje turi didžiulę įtaką ekonominės gerovės augimui. Kaip nurodo JTKPV [1], kūrybinių industrijų vertė pasaulio rinkoje vertinama 1,3 trilijono JAV dolerių. Kultūros ir kūrybinių industrijų metinis augimo tempas EBPO šalyse narėse siekia 5-20%. Prekių kanalo indekso prekybos strategijos dėka Europoje gaunamos papildomos pajamos siekia 535,9 milijardo eurų bei sudaro 4,2% Europos BVP. Tai yra 3-ias didžiausias darbdavys po statybų, maisto ir gėrimų sektorių.

Terminą „kūrybinės industrijos“ 1944 m. pirmą kartą pavartojo T. W. Adorno ir M. Horkheimer’is. Jie šią sąvoką naudojo apibūdinti kūrybai, pramoninei reprodukcijai ir kultūros kūrinių masės pasiskirstymui.

Šis terminas Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje XX a. 10-ajame dešimtmetyje išsirutuliojo į kūrybiškos ekonomikos principą. Kūrybiška ekonomika akcentuoja kūrybiškumą, kuris suvokiamas kaip varomoji naujovių jėga, technologiniai pokyčiai ir santykinis verslo plėtros pranašumas.

Europos Parlamentas (2016) KKI apibrėžia kaip „pramonės šakas, grindžiamas kultūros vertybėmis, kultūrine įvairove, individualiu ir/ar kolektyviniu kūrybiškumu, gebėjimais, gebančiais diegti naujoves,  generuoti pelną ir kurti darbo vietas per socialinę ir ekonominę vertę bei intelektinę nuosavybę“.

Kaip nurodoma Europos Komisijos žaliojoje knygoje 2010, kultūros pramonę sudaro ne tik tradiciniai meno sektoriai (scenos ir vaizduojamieji menai, kultūros paveldas, įskaitant ir viešąjį sektorių), bet ir  filmai, DVD ir video, televizija ir radijas, vaizdo žaidimai, naujos žiniasklaidos priemonės, muzika, knygos ir spauda.

[1] JTKPV – Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir plėtros klausimais

Kūrybiško talento dirbtuvių (KTD, angliškai – CTF) projektas daugiausiai dėmesio skiria šiems kūrybiškiems verslams:

  • Vaizduojamieji ir scenos menai
  • Amatininkystė
  • Menai ir antikvaro rinka
  • Mada
  • Muzika ir šokiai

Svarbiausi KKI užimtumo statistikos duomenys

  • 2015 m. 8,4 milijono Europos ekonominės bendrijos gyventojų dirbo kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje. Tai sudaro 3,7% visų dirbančių ES piliečių.
  • Didžiuosiuose Europos miestuose 1 iš 7 darbo vietų apima KKI sektorių.
  • Europos Sąjungoje daugiau žmonių dirba kūrybinių industrijų, nei automobilių pramonės sektoriuje.
  • Pagrindiniai KKI sektoriaus darbdaviai Europoje yra scenos ir vaizduojamieji menai bei muzikos pramonė. 2012 m. apytikriai pusė darbuotojų dirbo KKI sektoriuje.
  • Europos Sąjungoje vaizduojamieji menai, reklama ir televizija generuoja didžiausią apyvartą KKI sektoriuje.
  • 2,45 milijono ES įmonių priklauso kūrybinėms industrijoms.
  • 95% KKI sektoriaus Europoje sudaro mažos įmonės ir smulkūs verslai. Kiekvienas verslo subjektas vidutiniškai įdarbina 2 – 3 žmones.

Savirefleksija

1. Kaip savais žodžiais apibūdintumėte kūrybines industrijas?

2. Kaip savais žodžiais apibūdintumėte kūrybines industrijas?

3. What would a world look like without creative industries?

Projekto numeris: 2020-1-LT01-KA204-077959
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame leidinyje.